Six Chairs Books
Filter: New Arrivals, Anthologies, Architecture, Art History, Artists' Books, Artists' Posters, Artists' Writings, Biographies, Cultural History, Graphic Design, Education, Environment, Essays, Exhibition Catalogue, Feminism, Interviews, Lietuvių kalba, Literature, Monographs, Music, Nature, Periodicals, Photography, Published by Six Chairs Books, Reprints, Sexuality, Theory, 1960s, 1970s, 2021
About, IndexNewsletter




Rūta Junevičiūtė, Aisopika / Aesopica

„Aisopika“ yra dvikalbė knyga, dokumentuojanti ir pratęsianti Rūtos Junevičiūtės ezopinės kalbos studiją, 2020 m. pristatytą asmeninėje parodoje tuo pačiu pavadinimu Nacionalinėje dailės galerijoje ir lauko instaliacijoje Rupert meno centre, Vilniuje.  Atspirties tašku pasirinkusi istorinį ezopinės kalbos reiškinį, Lietuvos kultūroje paplitusį sovietmečiu, o dalyje Rusijos imperijos dar XIX a., Junevičiūtė siekia apsvarstyti kelių kartų tarpusavio ryšį, kolektyvinio identiteto kūrimo pilkąsias zonas bei (iš)cenzūravimo procesus mūsų kūnų archyvuose.

Ezopinė kalba – terminas, pavadintas senovės graikų pasakėtininko Ezopo (gr. Aísōpos) vardu, apibūdina koduotą komunikacijos sistemą, kai tekstas turi kelis dažnai vienas kitam prieštaraujančius reikšmių sluoksnius, vienu metu siekiančius perteikti ir oficialias, ir ardomąsias paslėptas žinutes. Paprastai ji naudojama valstybinės cenzūros sąlygomis oficialiai draudžiamoms ar tabu temoms ir nuomonėms perduoti. Kaip sistemą ją sudaro trys nariai – autorius, cenzorius ir suvokėjas. Jai būdingi įvairūs daugžodžiavimo ir eufemizavimo būdai, užuominos ir poetinis perfrazavimas, tad ši kalba taip pat gali būti vertinama kaip estetinis stilius – nutylėjimų, maskavimo ir parodijos poetika. Kita vertus, ją galima kritikuoti kaip prisitaikymo ir nuolankumo išraišką.

Leidinyje publikuojami parodoje „Aisopika“ eksponuoti menininkių tekstai, diskusija tarp ezopinę kalbą ir cenzūros įtakas tyrusių lietuvių akademikų, specialiai katalogui menotyrininko Edgaro Gerasimovičiaus, menininkės Goshkos Macugos ir dramaturgės Anos Vujanović parašyti teminiai esė bei 1983 m. pirmą kartą publikuotas poeto, rašytojo, disidento Tomo Venclovos straipsnis.

Tekstų autoriai: Alfonsas Andriuškevičius, Edgaras Gerasimovičius, Rūta Junevičiūtė, Goshka Macuga, Anastasia Sosunova, Grėtė Šmitaitė, Tomas Venclova, Ana Vujanović.

Publikuojama diskusija tarp Pauliaus Jevsejevo, Rūtos Junevičiūtės, Valdemaro Klumbio, Loretos Mačianskaitės, Martyno Mankaus, Julijos Reklaitės, Dalios Satkauskytės, Dainiaus Vanago

Kalbos redakcija: Dangė Vitkienė, Aira Niauronytė, Gemma Lloyd

Vertėjai: Alexandra Bondarev, Erika Lastovskytė, Justinas Šuliokas, Mantė Zagurskytė-Tamulevičienė, Aistis Žekevičius

Iliustracijos: Rūta Junevičiūtė
Grafinis dizainas: Gailė Pranckūnaitė
Leidėjas: Ariel Ink
Projekto partneris: Nacionalinė dailės galerija
144 psl. 
2023

Knygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, DAS Research Develoment Fund

(EN) 

The bilingual book ‘Aesopica’ documents and extends Rūta Junevičiūtė’s research on the Aesopian language and the influence of political censorship to contemporary collective body, first presented in 2020 as the eponymous solo exhibition at the National Gallery of Art and as a permanent outdoor installation at the Rupert Art Center, Vilnius.

Taking as a starting point the historical phenomenon of Aesopian language, which was widespread in Lithuanian culture during the Soviet era, and in parts of the Russian Empire as early as the 19th century, Junevičiūtė aims to investigate the interrelationship between generations, the gray zones of collective identity creation and the processes of (un)censoring the archives of our bodies.

Aesopian language – a term coined after Ancient Greek fabulist Aesop (gr. Aísōpos), is a type of cryptic communication system, where a text has several layers of meaning often contradictory to each other and which seek to convey official and subversive hidden meanings simultaneously. It is usually employed under conditions of omnipresent state censorship to communicate officially forbidden or taboo subjects and opinions. As a system it contains three members – an author, a censor, and a reader. It uses various modes of circumlocution and euphemisation, innuendo and poetic paraphrasing, which can also be seen as an aesthetic style. It has been advocated for artistic benefits as poetics of omissions, concealment, and travesty. On the other hand, it has been criticized as a sign of conformity and humiliation. In Lithuania, after the fall of the Soviet Union, it has been popularly regarded as a position of dissent, but such an interpretation received criticism from contemporary scholars. “Such a mode of expression is probably as old as censorship itself” – a historian told us.

Text contributors: Alfonsas Andriuškevičius, Edgaras Gerasimovičius, Rūta Junevičiūtė, Goshka Macuga, Anastasia Sosunova, Grėtė Šmitaitė, Tomas Venclova, Ana Vujanović

Participants of the discussion: Paulius Jevsejevas, Rūta Junevičiūtė, Valdemaras Klumbys, Loreta Mačianskaitė, Martynas Mankus, Julija Reklaitė, Dalia Satkauskytė, Dainius Vanagas

Language editors: Dangė Vitkienė, Aira Niauronytė, Gemma Lloyd

Translators: Alexandra Bondarev, Erika Lastovskytė, Justinas Šuliokas, Mantė Zagurskytė-Tamulevičienė, Aistis Žekevičius.

Illustrations: Rūta Junevičiūtė
Graphic design: Gailė Pranckūnaitė
Publisher: Ariel Ink
Partner of the project: National Gallery of Art
144 pages
2023

This publication is financed by the Lithuanian Council for Culture, DAS Research Development fund

Turime / Stock:
28 Eur

























T. +37061165330 
info@sixchairsbooks.lt
Follow us on Instagram